pašutinti

pašùtinti Rtr, KŽ; I 1. tr. Žž, Alv, Krkš kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti: Gal pašùtyk burokų Pv. Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Dg. Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Eiš. Pašùtina bulbų su lupynom, tas lupynas aplupa Ktv. Tu vaikui pieno pašùtink – kosti Klt. Gaidėnos pašùtinsu – jauną gaiduką pagnybiau! Krš. Kopūstų ten pašùtinsi par vestuves – vestuvės buvo tokios paprastos Klk. | refl. tr. Krž, Vrn: Paimkim pieno kiek pasišùtyt vaikam Dg. Cibulainės pasišùtinom Erž. 2. tr. N, K, NdŽ, Akm truputį, neilgai pavirti, patroškinti, pakepinti: Bulves pašùtink J. Pašùtinu [jovalą], miltų įdedu i šeru Krtn. Uždedi aliejaus [ant virtų grybų], pašùtini i valgai PnmŽ. Jeigu pieno nėr, nons ramunių pašùtink! Upt. Kai dančius pradeda skaudėt, pašùtydavo [paliejų] i pridėdavo Sdb. Didelėj staunioj maišą skrudėlių pašùtina ir eina vonion Skdt. | refl. tr., intr. K: Aš išeinu, o tą mėsą judu pasišùtykita Jrb. Instãtai kopūstus pečiun, tepasšùtina LzŽ. ║ pakaitinti, padžiovinti (grūdus): Grikius pirma pašùtindavo pečiuj, tada maldavo kruopom Slk. 3. tr. Pb pavirinti (audinius, drabužius): Dabar su milteliais tais, a matai, i pašùtina, i baltai išplauna Trk. Nešutyto audeklo nenubaltysi – reikia gerai pašùtyt Drsk. 4. tr. Grž, Pb karštai pagarinti, suminkštinti (linus, medieną): Kad yra kieti, reik linus pašùtinti su garu Tl. Pašùtintais beržienais stipinus aplenkiu, ir laikos rogės ben dešim metų Šmn. Pečiuj [karklus] pašùtina i pina vyžas Klt. ^ Pagniužo kaip pašutintas karklas rš. 5. tr. paplikyti (karštu vandeniu): Pašùtina karštu [v]andeniu tuos miltus, ir salymas pasdaro JnšM. 6. tr. tvilkant pavalyti: Kur vėsulas susuka žemes, su toms puodynes pašutyk, tai bus ant pusės smetona LMD(Sln). 7. refl. tr. kuo karštu išsiplikyti, išsideginti, susižeisti: Pasišùtysit burnas [karštais kopūstais]! Lp. 8. tr. OG333, Imb pamirkyti (karštame vandenyje), pašildyti, kad pagytų: Pašùtink, vaikel, [tvinkstantį pirštą] karštam [v]andeny, tai tuoj atleis PnmR. Ramuniais pašùtink gerklę, ne teip sopės Klt. Jau galiu vaikščiot, vakar dieną pašùtinau [koją] Lt. 9. intr. ppr. impers. NdŽ, Antr pakaitinti, pakepinti: Kelias dienas pašùtino, i viskas, i po vasaros Krš. Pašùtino valandą – tuoj debesys ū ū i atūžia Mžš. Pašùtino saulė, bus lietaus Mlt. Kelias dienas pašùtina pašùtina, ale kad pàlija, gerai in bulbų Dbč. 10. tr. karštai išmaudyti, išperti: Suprakudijai (padarei žalą) ponui – tas tave pirtin, pašùtina ir dvidešim penkelių vaiskan Pst. ║ refl. BŽ384 pašusti, pasikaitinti: An palotkų lipkit pasišùtyt Užg. Pasišùtinau in pečiaus užlipus Klt. 11. tr. papūdyti, palaikyti, kad pašustų: Pašùtinta (ilgai žalia palaikyta, nesūdyta) naginė nestipri Šts. 12. tr. pablukinti (spalvą): Klojam [audeklus] saulėn, kad saulė kiek pašùtytų Dg. 13. tr. šnek. smarkiai pamušti: Dakteras pasilsėjęs davė pašutindamas ir prikalbėdamas užu jų kaltybes LTR. Anksti rytelio [dukrelės] nepabudino, šmirkščia rykštele nepašùtino (d.) Tvr. 14. intr., tr. NdŽ šnek. daug godžiai pavalgyti, pagerti: Po keturius kiaušinius davė, pašùtinom kai dideli Rd. Neina valgyt, o kai atsisėda, tai pašùtina kaip reikiant Slm. Prie darbo tai kaip ir nėra, o prie stalo tai oho kad pašùtina! Sb. ║ gerai įkaušti: Tais metais gerai pašùtinom, retai diena tokia pasitaikydavo, kad negertumėm Dbk. 15. intr. šnek. smarkiai palyti: Pašùtins ir nustos Ds. \ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti